priekšis

príekšis (la. priekša) sm. (1) žr. priekis: 1. Į príekšį kaip davė, i išlėkė iš mašinos Lnkv. 2. Kur čia nieko nebus: galia i iš príekšio pažint, ne tik iš pakalio Žml. Iš príekšio tas užsivilkimas gerai išsižiūri, bet iš užpakalio nekaip Jnšk. ║ Visą príekšį apsilaistė Grž. Kažkokiais taukigaliais visą priekšį apsivarvino Grž. 3. Pastumk ratus į priekšį, ir pralįs Grž. Garvežiukas mažutis, pušku pušku į príekšį palekia Lnkv. Jis man gerai iš príekšio pakėlė kepurę, galvą linktelėjo Jnšk.